Apie STEP programą žinojau jau senokai, tačiau prireikė paprasčiausio sutapimo, kad imčiau ir užpildyčiau kelias nesudėtingas formas, o po kelių savaičių sulaukčiau teigiamo atsakymo ir kvietimo visai netrukus pasidalinti savo žiniomis bei įgyti praktinės patirties teisės srityje Vokietijos mieste Hanoveryje.

Mano nuostabai dalyvauti STEP programoje buvo tikrai paprasta. Nors būtent tą mėnesį siūlomų stažuočių buvo daug, išsirinkti stažuotes, į kurias norėčiau kandidatuoti nebuvo sunku. Visi reikalavimai ir sąlygos buvo aiškiai išdėstyti naujienlaiškyje: vienose stažuotėse „darbdaviai“ laukia vis dar studijuojančių, kitos pritaikytos jau baigusiems mokslus ir norintiems įgyti patirties užsienyje, o ir reikalavimai dėl konkrečių dalykų išmanymo įvairūs, tačiau įvykdomi.

Vienur siūlomas simbolinis atlyginimas už praktiką, kitur „darbdavys“ rūpinasi gyvenamosios vietos nuoma, kai kurios stažuotės siūlo viską kartu. Iš man tikusių ir patikusių stažuočių išsirinkau tris: po vieną Vokietijoje, Olandijoje ir Suomijoje. Užpildyti tereikėjo du dokumentus: taip vadinamą STEP'išką CV ir stažuočių anketą. Pirmojoje formoje pateikti klausimai apie studijas, žynių lygį konkrečiuose dalykuose, užsienio kalbų mokėjimą, darbo patirtį teisės ir kitose srityse bei dalyvavimą visuomeninėje veikloje. Neilgas kandidato motyvacinis laiškas čia irgi reikalingas. Antrojoje formoje tereikėjo įrašyti norimų stažuočių kodus bei pasirašyti. Kad šie dokumentai mane sklandžiai pasiektų, pasirūpino mano ELSA skyrius, iš jo taip pat gavau ir naudingų patarimų bei nuorodų, kaip teisingai viską užpildyti. Tiesą sakant, užtrukau tikrai ne daugiau nei valandą. O po to viskas vyko gana paprastai – tiesiog elektroniniu paštu nusiunčiau užpildytas formas ir kantriai laukiau atsakymo.

Džiugus teigiamas atsakymas mane pasiekė po kelių savaičių elektroniniu paštu iš ELSA Hannover vice prezidentės STEP reikalams Christine Bonertz su žinia, kad buvau pasirinkta keturių savaičių trukmės praktikai advokatų kontoroje Hanoveryje. Tikslią praktikos trukmę, atvykimo ir išvykimo datas taip pat derinome susirašinėdamos ir dar po kelių savaičių, rugsėjo pradžioje, atvykau įgyti patirties tiesės srityje, pagilinti vokiečių kalbos žinias, papasakoti apie teisės studijų ir darbo ypatumus Lietuvoje bei pamatyti Hanoverį. Dar prieš atvažiuojant klausimų buvo tikrai daug ir pačių įvairiausių: nuo konkretesnės informacijos apie „darbdavį“ iki buitinių smulkmenų. Priimančioji ELSA pasirūpino jais visais, todėl atvykimas ir visa viešnagė naujame mieste praėjo labai sklandžiai.

Į Hanoverį atvykau porą dienų prieš praktikos pradžią. Christine pasitiko mane autobusų stotyje, palydėjo iki gyvenamosios vietos, supažindino su mano būsimais kaimynais. Pagal praktikos sąlygas, advokatų kontora man nuomavo kambarį pačiame miesto centre, o bute gyvenome keliese – kartu su buto šeimininku, jo drauge bei dviem mielais šuniukais. Šeimininkai buvo labai malonūs, rūpinosi mano buitimi ir negailėdavo gerų patarimų, ką galima nuveikti ar pamatyti naujame mieste.

Pirmoji praktikos diena – pirmadienis. ELSA Hannover prezidentė ir vice prezidentė STEP reikalams lydėjo mane į advokatų kontorą, supažindino su priimančiu advokatu ir jo kolegomis. Apie „darbdavį“ šį tą buvau susižinojus iš interneto, Christine's pasakojimų, tačiau pirmasis įspūdis pranoko lūkesčius. Advokatų kontora Göhmann gana didelė, turi skyrius dar keliuose Vokietijos ir Ispanijos miestuose bei patenka į dešimtuką didžiausių vokiškų advokatų kontorų (Vokietijoje paplitusios ir milžiniškos amerikietiškos). Šioje advokatų kontoroje dirba įvairių teisės sričių specialistai, nuo statybų iki farmacijos bei medicinos teisės. Mano advokatas teisės daktaro laipsnį turintis Maximilian Schunke specializuojasi intelektinės nuosavybės teisės srityje, todėl didžioji dalis mano užduočių buvo susijusios su prekių ženklų, patentų, autorių teisėmis.

Su mano advokatu Dr. Maximilian Schunke aptariame praktiką neoficialioje aplinkoje

Kaip ir dera, pirmą dieną buvau supažindinta su visais kontoros darbuotojais (kurių vardus įsidėmėjau tik paskutinėmis dienomis), iš kurių maždaug apie 20 advokatų, panašiai tiek pat sekretorių, ir dar nemažas būrys biuro ir buhalterijos darbuotojų, praktikantų. Mano kolegos buvo malonūs ir žingeidūs, stengdavosi nepraleisti progos paklausinėti apie studijas ir teisinio darbo perspektyvas Lietuvoje, ir žinoma, apie pačią šalį. ELSA Hannover jau ne pirmus metus bendradarbiauja su šia advokatų kontora ir kasmet pagal STEP programą priima du ar tris praktikantus iš kitų šalių. Man patiko didelė užduočių įvairovė: nuo bylai reikalingos informacijos ieškojimo internete, apeliacijos argumentų dėstymo iki taip vadinamo „piratų gaudymo“. Bet apie viską nuo pradžių ir šiek tiek smulkiau.

Pirmą dieną su advokatu aptarėme darbo tvarką: kontoroje būti galėjau apie 9 valandą ryto ir, priklausomai nuo einamų užduočių, darbuotis maždaug iki 17 valandos. Kaip ir buvo nurodyta praktikos aprašyme, užduočių advokatas turėjo vokiečių ir anglų kalbomis, tačiau mes sutarėme, kad pradžiai gausiu kelias užduotis vokiečių kalba, nes vienas iš mano tikslų buvo geriau pramokti kalbą. Mano noras buvo pamatyti kuo daugiau teismo posėdžių. Ir viena, ir kita įvykdėme su kaupu: jau pirmą savaitę susipažinau su keliomis bylomis dėl prekių ženklų, gilinausi į teisinį reguliavimą šioje srityje, ieškojau argumentų apeliaciniam skundui ir dalyvavau keliuose teismo posėdžiuose. Labiausiai mane nustebino gana laisva atmosfera teisme. Pats procesas taip pat vyksta šiek tiek kitaip nei Lietuvoje: posėdžio pradžioje teisėjas žodžiu apžvelgia bylos santrauką, nurodo, į kokius klausimus turi būti atsakyta norint priimti sprendimą, kokios informacijos trūksta ar kurios šalių išdėstytos aplinkybės nėra tiesiogiai susijusios su sprendžiamu klausimu. Įdomu ir tai, kad posėdyje sekretorė (-ius) nedalyvauja: teisėjas diktuoja teismo posėdžio protokolo turinį į kasetę diktofono pagalba, vėliau pagal padiktuotą informaciją sekretorė (-ius) sukuria elektroninį bei popierinį protokolo variantą. Per keturias praktikos savaites dalyvavau dar keliuose teismo posėdžiuose, taip pat derybose bei bylinėjimosi perspektyvų aptarime su klientais, dėsčiau savo idėjas apie tolimesnių procesinių veiksmų galimybes, rinkau argumentus apeliaciniam skundui, ruošiau dokumentų projektus bei ataskaitas klientams vokiečių ir anglų kalbomis.

Darbo priemonės: įstatymų rinkiniai ir komentarai

Kaip išskirtinę užduotį galėčiau apibūdinti minėtą „piratų gaudymą“: kartu su dar vienu praktikantu ėjome pirkti padirbtų mobiliųjų telefonų viršelių, kurie be prekės ženklo savininko leidimo buvo paženklinti jai priklausančiu gerai žinomu prekės ženklu. Po to sekė įspėjimų dėl teisių prekės ženklų pažeidimų rengimas ir tolimesnė prekeivio kontrolė. Dėl įdomių užduočių diena biure neprailgdavo, bet rasdavome ir laiko kartu su kitais praktikantais (iš viso mūsų buvo penki, tiesa, aš vienintelė STEP praktikantė) pabendrauti. Didelis privalumas buvo ir tai, kad dalį užduočių gaudavome keliese kaip komandinį darbą, todėl nesusidraugauti buvo tiesiog neįmanoma, taip kad mes ir toliau palaikome kontaktą.

Su kitais advokatų kontoros praktikantais paskutinį mano vakarą Hanoveryje

Savo ruožtu ELSA Hannover rūpinosi ir mano laisvalaikiu: Christine rodė man žymiausias miesto vietas, vaišino gardžiausia kava ir vedė į įdomiausius muziejus. Buvau pakviesta ir į valdybos narių kasmėnesinį susitikimą, kuris netyčia išpuolė mano gimimo dienos išvakarėse. Visada žinojau, kad elsiečiai kūrybingi žmonės, bet skanus naminis šokoladinis tortas su žvakutėmis, gimtadieninė daina lygiai dvylikta, atvirutės, dovanėlės, sveikinimai, šaunus vakarėlis ir nepakeičiama kompanija – geresnio būdo švęsti tikrai nėra! Tiesa, spėjom aptarti ir praktikos įspūdžius, ELSA Hannover veiklą bei studentiško gyvenimo subtilybes Vokietijoje ir Lietuvoje.

Su ELSA Hannover Valdybos nariais

Ir pats miestas turėjo ką pasiūlyti: nuo senoviškos architektūros iki modernių kavinių, nuo žirgų lenktynių iki ledo ritulio rungtynių, nuo muziejų lankymo lietingomis dienomis iki pasiplaukiojimo valtele šviečiant saulei. Laiko pasižvalgyti ir išbandyti pramogas taip pat užteko.

Paskutinėmis praktikomis dienomis turėjau atlikti dar vieną formalumą – užpildyti praktikos įvertinimo anketą. Galiu prisipažinti: sužymėjau pačius aukščiausius balus, o į klausimą, ar norėčiau dar kartą dalyvauti STEP programoje, ir jeigu taip, kada mano ELSA galėtų su manimi susisiekti, kuo rimčiausiai parašiau: „dabar pat“..